51. Jeremy planas

- Visų pirma, - pradėjo savo planą dėstyti Jeremy, - mums reikia surinkti kelis rimtai nusiteikusius žmones, kurie dar būtų ir galingi magai.
- Ką konkrečiai tu esi numatęs, - paklausiau.
- Tai, kam savanorių surasti bus tikrai sunku, nes reikės žmonių, pasiryžusių paaukoti savo asmenybę.
- Kaip tą asmenybę reikės aukoti?
- Susijungimo ritualui.
Nesupratau, ar jis juokavo, ar aš jį ne taip supratau. Susijungimo ritualas, apie kurį žinojau aš, tai kelių magų susijungimas į vieną galingą būtybę, galinčią pasiversti bet kuo ir įgavusią visų magų galias. Tačiau tai labai pavojingas ritualas ir jo niekas nesiima, kadangi pokytis būna negrįžtamas - magai nebegali atsiskirti.
- Niekas nesutiks, - galiausiai pasakiau aš.
- O tu sutiktum?
- Aš... Iš tiesų, aš nebijau prarasti savo asmenybės. Kadangi aš nė nežinau, kas yra ta mano asmenybė. Gyvenau tiek daug skirtingų gyvenimų ir juose pačiuose mano asmenybė tiek kartų keitėsi, kad aš nė nebetikiu šio darinio realumu. Tai iliuzija. Ir aš neturiu ko gyvenime prarasti. Be to, esu labai smalsi, todėl manau, kad sutikčiau. Bet kažin ar bus daugiau taip nusiteikusių magų...
- Na, jau esame dviese.
- Ką mes dviese padarytume? Būtume per silpna jėga.
- Bet stipresnė negu dabar, - taikliai pastebėjo jis. - Juk įgytume galimybę keisti pavidalus. Bet, žinoma, kuo daugiau, tuo geriau. Svarbiausia, kad tai būtų patikimi žmonės, turintys tokius pat tikslus kaip mes.
Jeigu į vieningą būtybę įsimaišytų asmuo, turintis kitokius tikslus, įvyktų tikras chaosas. Gali būti, jog tokia nauja būtybė tiesiog susinaikintų. Bet ar tikrai dėl šio tikslo verta taip rizikuoti? Ar tai tikrai ir mano tikslas? O galbūt man nieko nereikia. Ar žmonės verti, kad juos gelbėtume? Ar jie apskritai nori pagalbos? Gal jie laimingi ten, kur yra dabar. Kad ir koks gyvenimas būtų jiems sunkus, bet jie taip pripratę ir jaučiasi saugūs jame. Jei kažkas pasikeistų, juos ištiktų krizė, galbūt jie net reikštų nepasitenkinimą. Tačiau viskas ne vien tik dėl žmonių. Žemėje gyvena daugybė gyvybės formų, kurioms žmonės kenkia. Vien dėl jų verta stengtis.
- O kokie tavo tikslai, Jeremy? Ar tu niekada jais nesuabejojai?
- Aš tiesiog noriu sunaikinti tokius žmones, kurie kenkia kitiems, - atsakė jis. - Jie žadina manyje įsiūtį. Ir jau priėjau ribą, kai abejonių vis mažiau.
Ar mūsų tikslai sutampa? Pagalvojus, aš nenoriu nieko naikinti. Viduje jaučiuosi taiki. Manau, kad įmanoma viską pakeisti be smurto. Galbūt perauklėti tuos kenkėjus... Nors dabar imu abejoti net ir tuo. Gali būti, kad kai kurių žmonių pakeisti tikrai neįmanoma. O jei mes nieko nedarysime, tai jie visiškai sunaikins mūsų planetą...
- Gerai, Jeremy. Tuomet pradėkim sąjungininkų paieškas.