Kai Čijo ir Jeremy buvo tik neseniai susipažinę viename iš pirmųjų savo gyvenimų, jie dar buvo nedrąsūs. Dabar, kai jie jau taip ilgai yra kartu, ta istorija jiems atrodo netgi juokinga. Tačiau tada viskas atrodė sudėtinga, painu, tai kėlė sumaištį, buvo jaučiama nežinomybė. Tiek Čijo, tiek Jeremy buvo labai protingi ir tuo jie vienas kitam iškart patiko. Jie turėjo apie ką šnekėtis, jiems buvo kartu gera ir įdomu. Tačiau nė vienas nežinojo, kad kitas jaučia tą patį. Čijo vis galvojo apie Jeremy ir svarstė, ar ji jam patinka. Jis jai labai patiko, nes buvo protingas ir įdomus, kokių reta. Ji labai vertino jį kaip draugą, tačiau jautė, kad norėtų su juo kažko daugiau, bet bijojo jam tai pasakyti. Čijo bijojo, kad jei ką nors pasakys jam apie jausmus, tuomet Jeremy išsigąs ir ji praras jį net kaip draugą. O to ji tikrai nenorėjo. Ji vis stengėsi mesti jį iš galvos, net bandė susitikinėti su kitais vaikinais, kad tik jį pamirštų, tačiau vis vien į galvą lindo tik mintys apie jį. Nors jai atrodė, kad nėra jo labai įsimylėjusi, nėra dėl jo pametusi galvos, tačiau naktimis mintys apie Jeremy jai neleisdavo užmigti. Apskritai Čijo net nebuvo tikra, kad jai reikia vaikino, kartais jai net buvo sunkoka įsivaizduoti juos kartu su Jeremy, tačiau ji vis tiek puoselėjo viltis. Na, jei tai galima pavadinti viltimis. Greičiau ji bandė tas viltis išvaikyti. O Jeremy tuo tarpu jai siuntė ambivalentiškus signalus. Kartais jai atrodė, kad Jeremy nelabai ja domisi, kad jis jos vengia, kadangi jie retai susitikdavo ir mažai bendraudavo. Ji norėdavo jį matyti kasdien, o jam, atrodė, labiau rūpėjo kiti užsiėmimai. Dėl to Čijo giliai širdyje labai kentėjo. Tačiau kartais Jeremy parodydavo Čijo dėmesį, net pasakydavo ką nors, kas atrodė tarsi simpatijos ženklas. Tačiau tada ji tik dar labiau pasimesdavo ir nežinodavo, kaip tuos ženklus suprasti. Kartais jai norėdavosi mokėti skaityti mintis, tačiau tada tokių įgūdžių ji dar neturėjo. Ji labai norėjo sužinoti, ar ji patinka Jeremy, tačiau bijojo to klausti tiesiogiai, kadangi nenorėjo prarasti jo kaip draugo.
Tad galiausiai Čijo sukūrė planą – ji nusprendė, kad paklaus Jeremy, ar ji jam patinka, arba pati pasakys jam, kad jis jai patinka, kokio nors tripo metu. Jau tada Čijo ir Jeremy kartais kartu „pakeliaudavo“ su psichodelikais, tad nesunku buvo sulaukti tokio meto. Ji nusprendė, kad jeigu jis jai simpatijos nejaučia, tai ji galės viską užglaistyti suversdama kaltę psichodelikų poveikiui. Taigi, vieną dieną jie tripino gamtoje, ir jau kiek įsibėgėjus poveikiui, Čijo tiesiai prisipažino Jeremy, kad jis jai patinka. Tada paaiškėjo, kad jam ji taip pat patinka, tačiau jis bijojo jai tai parodyti, ir būtent dėl to kartais jos vengdavo. Jam atrodė, kad Čijo nori būti tik draugais, todėl retai su ja susitikdavo, kad ji nepagalvotų, kad jis nori kažko daugiau. Jis, kaip ir Čijo, bijojo to paties. Jie abu bijojo būti suprasti teisingai, jie bijojo parodyti savo tikruosius jausmus. Tačiau tą kartą, veikiant psichodelikams, jie išdrįso vienas kitam prisipažinti apie jausmus, ir taip jie tapo daugiau negu draugais. Ir ši jų draugystė ėjo iš gyvenimų į gyvenimus, ir jie visada buvo kartu, būdami sielos broliais, tikrais mylimaisiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą