Vaikščiojome su Nandu parke, kai staiga lyg iš niekur išdygo Tomas. Jis išsitraukė kažką iš kišenės ir pamačiau, kad tai ginklas. Jis nieko nelaukdamas šovė iš ginklo, o aš instinktyviai sukūriau energetinį skydą ir kulka, į jį atsimušusi, nukrito ant žemės. Tomas šovė dar kelis kartus, bet pamatęs, kad nieko nebus, pašoko ir išnyko. Nandas stovėjo apstulbęs ir žiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu. Supratau, kad teks jam daug ką paaiškinti.
– Kas čia buvo? – paklausė jis. – Kas jis toks? Kaip..?
– Nusiramink. Aš turiu tau kai ką papasakoti, – pasakiau jam lėtu ir ramiu balsu.
Mes nuėjome kiek atokiau ir atsisėdome ant suoliuko.
– Tai buvo Tomas, – pradėjau. – Mes su juo esame seni priešai... Ech... nežinau, kaip čia viską papasakoti... Tai, kas įvyko... aš sukūriau energetinį skydą, kuris mus apsaugojo nuo kulkų. Tomas turbūt galvojo, kad aš dar nieko nežinau ir neprisimenu, bet jis klydo. Kitaip nebūtų bandęs manęs nužudyti taip paprastai.
– Ko neprisimeni? – paklausė Nandas.
– Savo kitų gyvenimų.
– Nesąmonės, nėra jokių kitų gyvenimų.
– Yra, Nandai. Tiesiog tu įtikintas, tave įtikino šita materialistinė visuomenė. Na, tie gyvenimai nėra tokie, kaip kad bando apibūdinti induizmas, budizmas ir panašios religijos. Nėra tokio dalyko kaip reinkarnacija. Tie gyvenimai vyksta visi vienu metu. Vienas jų vyksta, kai esame šios būsenos, kiti – kai esame pakitusios sąmonės būsenos, dar kiti – kai sapnuojame. Bet iš esmės visi tie gyvenimai yra vienas bendras gyvenimas. Aš nebuvau visko susiejusi į vieną visumą ir buvau daug ką pamiršusi, bet vakar vakare tai prisiminiau. Tuo metu tu jau miegojai, o aš prausiausi duše. Staiga duše atsirado du žmonės, kurie norėjo mane pagrobti, tačiau tarpusavyje jie buvo priešai ir pradėjo vienas prieš kitą kovoti. Tada aš viską ir prisiminiau. Juos uždariau energetiniame skyde, bet jie kažkaip vėliau iš ten paspruko.
– Palauk, – įsiterpė Nandas. – Tu nori pasakyti, kad vakar mano duše buvo kažkokie du žmonės ir jie tave bandė pagrobti? Kas per nesąmonės?
– Kaip viskas sunku! Nandai, gi pats matei, kaip Tomas atsirado lyg iš niekur, tad dabar turėtum suprasti, kad tai įmanoma. Tie žmonės duše taip pat atsirado lyg iš niekur.
– Man sunku viską suvokti.
– Suprantu. Gal šiam kartui jau užteks.
– Ne, aš noriu, kad papasakotum viską.
– Na, visko gal būtų per daug, be to, visko papasakoti net neįmanoma. Žodžiu, galiu pasakyti, kad Žemėje yra daugybė kovojančių pusių. Viena iš tų pusių esu aš. Kita yra Vytenis, vienas iš tų žmonių, buvusių duše. Dar viena pusė – Tomas, Nara, kuri taip pat buvo duše, ir Zetas, su visa ateivių gvardija. Ir dar yra gana reikšminga pusė... tai žmonės, kurie šiuo metu yra užvaldę didžiąją dalį Žemės ir visus pavertę vergais.
– Iliuminačiai? – paklausė jis.
– Na... Kažkas panašaus. Iš esmės žmonės yra vergai, bet patys to nesupranta, kadangi gyvena laisvės iliuzijoje. Jie turi pasirinkimą tarp kelių alternatyvų ir laiko tai laisve, bet iš tiesų tos alternatyvos vienodos. Ar gyventi Klaipėdoje, Vilniuje, ar Londone? Koks skirtumas? Skirtumas tik įsivaizduojamų pinigų apyvartoje ir prikvėpuojamų dujų kiekyje. Koks skirtumas, pirksi chemikalais apnuodytus bananus, ar chemikalais apnuodytus apelsinus? O žmonės dirba, vergauja dėl to, kad galėtų nusipirkt vieną ar kitą dalyką, kuris šiaip ar taip jiems pakenks. Anksčiau vergovė buvo akivaizdi – žmonės vergavo tam, kad išgyventų, kad gautų maisto. Dabar irgi vergauja tam, kad išgyventų, bet gali rinktis, ar pirkti maisto, ar naują kompiuterį. Net jei žmogus bando išsivaduoti iš tos vergovės ir gyventi iš savo paties užauginto maisto, naudotis savo paties energija, jam vis tiek užkraunami visokie mokesčiai, jis nepaleidžiamas nuo sistemos. Negana to, dar ir trukdoma naudoti savo energijos šaltinius, kad tik būtų priklausomas nuo valstybės.
– Aš visa tai žinau, – pasakė Nandas. – Bet daug žmonių gyvena vergovėj ir to nesupranta. O ką daro tos kitos pusės?
– Kitos pusės... Tomas, Nara ir Zetas vadovauja Tarpplanetinei Pilkųjų Konfederacijai (TPK). Jie siekia okupuoti Žemę. Taip pat jie bendrauja ir derasi su Žemės „valdovais“, gal paprastumo dėlei vadinsiu juos iliuminačiais, nors man toks pavadinimas ir nelabai patinka, kadangi jis pernelyg apipintas visokiomis istorijomis, kurių dalis gali būti ir melas. O Vytenis yra magas, galingos magų grupės narys. Jis nėra koks nors jų vadovas, jie neturi vadovo, jie visi lygūs. Tačiau su magija jis buvo prisižaidęs, jis mane sekė ir matė mano gyvenimus ir nuo to jam rimtai pačiuožė stogas, jis pradėjo manyti, kad jis yra aš, dėl to jį uždarė į psichiatrinę ligoninę. Na, jo šiaip nebūtų uždarę, čia iliuminačių darbas, jie taip tiesiog pašalino vieną kliūtį iš kelio.
– O kokia yra tavo pusė? Ką darai tu?
– Aš siekiu išlaisvinti žmones iš vergijos. Tiek iš fizinės, tiek iš proto ir sielos vergijos. Aš taip pat veikiu ne viena. Yra toks R., bet šiame gyvenime aš jo dar nesutikau. Vytenis kartą mėgino mane apgauti panaudodamas magiją ir sukurdamas švytintį kamuolį, jis bandė pavaizduoti R. Bet tai buvo melas. Kitame gyvenime aš esu Hera, o R. – mano mylimasis. Tai visai kitoks pasaulis. Dar kitame gyvenime esu Čijo, o R. yra Jeremy, o visa tai vyksta šioje Žemėje, tik kiek vėliau. Bet turėsiu jį sutikti ir čia. Yra ir daugiau mano draugų ir visi mes siekiame to paties – atskleisti tiesą ir pasiekti teisingumo.
– Viskas, ką pasakoji, atrodo taip neįtikėtina, – pasakė Nandas. – Man sunku visu tuo patikėti.
– Žinau... Jei nieko neprisiminčiau, man taip pat būtų sunku visu tuo patikėti. Įsivaizduok, kaip sunku bus viską suprasti kitiems žmonėms, kurie dar labiau „miega“ negu tu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą