– Nandai, ar čia tu? – paklausiau kreipdamasi į šešėlį už dušo sienelės.
Tačiau jis nieko neatsakė. Nežinojau, ar geriau laukti nežinia ko lindint duše, ar praverti dureles ir pažiūrėti, kas ten slampinėja. Juk stoviu čia visiškai nuoga.
Tačiau nespėjus man atrasti sprendimo, šešėlis nusprendė už mane – jis priartėjo ir atidarė dušo dureles... ir ten išvydau... merginą! Mergina juodais, trumpais plaukais ir ryškiai žaliomis akimis.
– Turėsi eiti su manimi, – pasakė ji, man net nespėjus prasižioti.
– Ką? Kas tu?
– Klausimai po to. Apsirenk. Ar nuoga eisi?
– Aš niekur neisiu! Kaip tu čia atsidūrei?.. Nandai! Padėk!
– Necypauk. Tavo gelbėtojas dabar saldžiai snaudžia.
Tuomet lyg iš niekur už merginos nugaros išdygo Vytenis.
– Palik ją ramybėje, – pasakė jis. – Ji mano.
Mergina atsisuko į jį ir iš jos akių pasileido žaibai. Bet Vytenis mikliai atstatė rankas ir žaibai atsitrenkė tarsi į nematomą skydą, nepasiekę savo tikslo. Tada iš Vytenio delnų pradėjo sklisti šviesa merginos pusėn, tačiau ji mikliai atsistojo į kovinę padėtį ir su ranka atmušė tą šviesą. Jie pradėjo štai taip švaistytis vienas į kitą žaibais, šviesa, vėjo gūsiais ir panašiai. Pirmą kartą matau tokius dalykus, tačiau manęs jau niekas nebestebina.
Nusprendžiau pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir kaip nors išsmukti iš vonios, pabėgti pas Nandą ir jį pažadinti. Išlipau iš dušo kabinos ir pasigriebiau rankšluostį. Apsivyniojau juo ir pamažu slinkau palei sieną durų link. Jiedu taip įsijautę į kovą, jog, regis, manęs nė nepastebi.
Jau siekiau durų rankenos, kai netikėtai pajutau diegiantį skausmą nugaroje. Man aptemo akyse ir pasidarė silpna, tad buvau priversta atsisėsti ant žemės. Netrukus atsigavau ir pamačiau, kad jie lyg niekur nieko kaunasi toliau. Manęs nė nepastebėjo. Turbūt pataikė į mane netyčia.
Atsistojau... ir tada staiga, lyg nušvitimas, man atėjo prisiminimai. Prisiminiau viską. Prisiminiau savo praeitus gyvenimus ir šio gyvenimo planus. Galiausiai, prisiminiau ir tai, kad pati moku ne ką prasčiau negu jiedu. Taip keista, kad tiek laiko gyvenau apie tai nieko nenutuokdama.
Pažiūrėjau į savo delnus. Na, tikiuosi, jūs manęs neapvilsite, nors tiek laiko nenaudoti. Sukaupiau energiją ir nukreipiau į Vytenį ir merginą. Tuomet sudariau aplink juos energetinį narvą, kad negalėtų iš jo niekur pasprukti ir padaryti man žalos. Tada jie nustojo kautis ir pagaliau atkreipė dėmesį į mane. Bandė prieiti prie manęs, bet iškart atsitrenkė į narvo sieneles ir buvo nuelektrinti. Kur du pešasi, ten laimi trečias.
Palikau juos duše ir nuėjau pas Nandą. Jis jau miega. Galbūt man nereikėtų jo žadinti? Vis tiek kaži ar jis čia galės kuo nors padėti. Be to, po to gali kilti daugybė klausimų. Greičiausiai jis nieko panašaus dar nėra matęs. Bet ką man daryti su anais dviem?
Galbūt pirmiausia nusiteleportuosiu pasiimti savo daiktų. Dabar galiu saugiai juos susirinkti. Energetinis narvas neišleidžia jame esančiųjų netgi teleportacijos būdu, tad man nėra ko nerimauti. O vėliau galbūt kaip nors suderinsiu jų paleidimą su sąlyga, kad jie manęs nelies ir nebandys manęs pavergti savo pusėn. Dabar viską atsimenu, tad jie manęs nebegalės niekaip apgauti. Žinau, kad kiekvienas yra savoje pusėje.
Pirmiausia atsiteleportavau į Vytenio butą. Mano daiktai praktiškai nepaliesti, dar maišuose, tad greitai viską susirinkau ir grįžau į Nando namus. Tada dar nusiteleportavau į savo buvusius namus. O gal man reikėtų čia ir likti? Bet ne, čia nesaugu... Man reikia pasidaryti savo būstinę. Susirinkau kelias svarbias smulkmenas ir netrukus vėl grįžau pas Nandą. Jis dar vis ramiai miega.
Tuomet apsidengiau apsauginiu energijos sluoksniu ir pasiruošiau eiti į dušą derinti reikalų. Atėjau į dušą... o ten tuščia. Nebėra ir mano energetinio narvo. Kaip jie pabėgo? Juk neįmanoma jo suardyti iš vidaus... Tikrai neįmanoma... Gal kažkas jam padėjo iš išorės? Bet kaip? Tai turėjo būti tikras energetikos meistras, kokio aš tikrai negaliu pažinoti. Mano žiniomis, beveik niekas neturi tokių galių.
Na, bet tiek to. Svarbiausia, kad jų nebėra ir man nė nereikėjo nieko derinti. Galbūt jie ir negrįš, nes turėjo suprasti, kad viską atsiminiau. Ir tai tik Naros (toks tos merginos vardas) netyčinio žaibo dėka.
Grįžau trumpam prie Nando ir nusprendžiau saugumo dėlei jį taip pat apjuosti apsauginiu energetiniu skydu. Jis jo nė nepajus, o kiti negalės į jį pasikėsinti. Turiu kažkaip atsidėkoti savo išgelbėtojui.
Grįžau į dušą ir baigiau savo prausimosi ritualą. Dabar jaučiuosi švari. Galiu ramiai eiti miegoti. Pasiėmiau visus savo daiktus ir nuėjau į miegamąjį. Padėjau maišus netoli lovos, atrėmiau į sieną. O tuomet ramiai atsiguliau į lovą.
Rytoj – nauja diena. Reikės pradėti vykdyti savo planus... na, ir dar galbūt artimiau susipažinti su Nandu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą