5. Aplink pasaulį

Sutikau su Anabele keliauti aplink pasaulį ieškant Ertnio, tačiau dėl grįžimo namo nusprendžiau dar pagalvoti. Ar ten tikrai mano namai? Gyvenau Ardonijoje 17 metų, o čia, Žemėje, gyvenu jau 20... Tiesa, laikas ten slenka kiek kitaip, tad sulyginti praktiškai neįmanoma, bet teoriškai turėtų būti kažkas tokio. Ar galėčiau ten vėl gyventi lyg niekur nieko? Ar nepadarė man ilgalaikės įtakos buvimas Žemėje? Kad gyvenimas čia mane paveikė itin smarkiai – akivaizdu, ankstesnė aš net nebūtų dvejojusi šiuo klausimu, o dabar tapau nuolat dvejojančia, neapsisprendžiančia būtybe... Visad sugalvoju gudriausių būdų, kaip išsisukti nuo sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, dabar sugalvojau, kad tikrai keliausiu namo tuo atveju, jeigu Tomas, naujasis internetinis draugas, man nepatiks (na, arba aš jam nepatiksiu). O jei vienas kitam patiksim... na, tada pagalvosiu. Dabar atsirado puiki proga su juo susitikti, manau, jis bus labai nustebintas!
– Izabele, tu atrodai tokia nesava, – mane užkalbino Baris. – Nesijaudink, mes rasim mano brolį.
– Žinau, tiesiog... Čia praleidau 20 metų ir, nepatikėsi, tačiau sunku apsispręsti, ar likti šioje nykioje planetoje, ar grįžti į nuostabius namus, kur manęs visi laukia...
– Radus Ertnį visi klausimai išgaruos, – jis man mirktelėjo.
„Tikiuosi“ – pagalvojau aš, bet nieko nesakiau. Sužinojau, kad mes randamės visai netoli Tomo namų, tad nusprendžiau jam pagaliau parašyti su pasiūlymu susitikti. Nenoriu naudotis sesers metodu ir tiesiog įsibrauti į jo namus, tai jį pernelyg šokiruotų. Net ir šito neprireiks, kad jis būtų nustebintas... Be to, žemiečiams mes nesiafišuojame.
„Ką? Ką tu čia veiki? Nesakei, kad čia atvažiuosi, kaip čia taip netikėtai?“ – Tomas atsakė į mano pasiūlymą susitikti. Nesugalvojau jokių rimtų pasiteisinimų, tad tiesiog atsakiau: „Tai susitinkam ar ne? Negaliu pasakoti.“ Nors ir nustebintas, bet jis sutiko, nes taip pat troško mane pamatyti gyvai.
– Anabele, noriu dabar susitikti su Tomu, mes esam netoli jo namų... Galit kur nors čia mane paleisti?
– Žinoma. Kur tau būtų patogiau?
Parodžiau į kiek nuošalesnę miesto vietą, kur galėčiau nepastebėta išlipti iš erdvėlaivio. Pats erdvėlaivis, žinoma, nematomas, tačiau jeigu minioje žmonių tiesiog išdygčiau „iš niekur“, tai būčiau pastebėta, o man to visiškai nereikia. Mane nuleido liftu žemyn ir aš išlipau. Belieka susiorientuoti erdvėje ir galiausiai susitikti su Tomu...
– Izabele, palauk, – iš ausinių pasigirdo sesers balsas. – Mes užfiksavome Ertnį! Turim keliauti jo ieškoti, ar tu tikrai nori eiti į pasimatymą su tuo žemiečiu? Negi nekeliausi pasitikti Ertnio?