26. Dežavu

Keistas garsas... tamsa...
Žadintuvas. Na, dar tik 5 minutes... Oj, ne, negalima. Jau 6:30, reikia keltis. Uch... nekenčiu trečiadienių.
Arbata, jogurtas. Po galais, galėjau sugalvoti ką nors geresnio pusryčiams. Jogurtas jau atsibodo, be to, po valandos vis tiek vėl būnu alkana.
O, jau 7:30, na, gal kaip nors spėsiu išsitiesinti plaukus. Gi neisiu su paukščių lizdu ant galvos...
Autobusas... vienintelė vieta, kur galiu susikaupti ir paskaityti knygą. Rytoj reikės atsiskaitinėti, o dar tiek daug liko perskaityti...
Pirma paskaita... noriu miego. Dėstytojos kalba dirgina nervų sistemą.
Antra paskaita. Dar labiau noriu miego, nes pavargau nuo pirmosios paskaitos. O šita dar tokia beprasmė...
Trečia paskaita... Teks pabusti, dabar seminaras.
– Na, čia viskas labai paprasta, – pasakiau. – Tikslas gali būti ištirti muzikos įtaką išmokimui.
Po 5 minučių, grupiokė:
– Kokį ten tikslą sakei, Adomai?
Adomai? Juk ne jis sakė tikslą, o aš...
Paskaita eina į pabaigą... Ach... pagaliau...
Namo namo namo!
Autobusas. Knyga.
Namai. Kompiuteris. Muzika.
O, po galais, nebegaliu. Skauda galvą. Nuo minčių.
Pasėdėsiu ant palangės. Muzika... Ašaros... Iš kur jos? Nežinau.
Mintys apie savižudybę. Nors... kam ta savižudybė? Aš gal ir taip mirusi. Kartais jaučiuosi lyg būčiau mirusi. Mano žodžius priskiria kitiems... Kur įrodymai, kad aš gyva?
Nebegaliu. Noriu pasivaikščioti.
Parkas... Žmonių nedaug. Ramu. Tik vėjas plaiksto mano gelsvus plaukus.
Ir... o, kas gi čia? Juk... prieš mano akis... aš pati!
O tada... prisiminiau. Ak, prisiminiau, ką sapnavau! Dežavu...
Ar gali būti, kad sapnavau ateitį? Taip, kaip ji turėtų įvykti?
Reiškia, Tomas mane apgaudinėja... Jis meluoja man. Jis nieko man nejaučia, tik nori mane paklaidinti.
Bet kaip galiu būti tikra? Gal čia tik sutapimas? Ta mergina, panaši į mane... Kur ji pranyko? Gal man tik pasivaideno?
* * *
Gulėjau lovoje ir niekaip negalėjau užmigti. Mintys sukosi apie dienos įvykius bei sapną. Kas, jeigu tai pranašiškas sapnas? Ar aš savo veiksmais galiu pakeisti įvykių tėkmę?
Mano mintis nutraukė barbenimas į langą. Atsisukau... ir pamačiau savo atvaizdą... Ne, tai ne aš. Tai žmogus už lango. Po galais, tai Nara. Ką aš turėčiau daryti?