Stovėjau apsikabinusi su Tomu, kai netikėtai prie mūsų priėjo Jeremy. Atsitraukiau nuo Tomo, pasisveikinau su Jeremy. Jis atrodė ramus, tačiau jutau, kad jis nori man kažką pasakyti, kažką labai svarbaus.
– Jeremy, aš meditavau ir prisiminiau savo praėjusį gyvenimą.
– Žinau.
Pažiūrėjau į jį klausiamu žvilgsniu. Tada jis pasiteisino:
– Aš galiu per atstumą matyti, ką žmonės daro ir girdėti, ką jie kalba. Tačiau paprastai neskaitau žmonių minčių, tai būtų privatumo pažeidimas.
Tada įsivyravo nejauki tyla.
– Turiu tau kai ką pasakyti, – man pasakė Jeremy.
– Tai sakyk.
Jeremy pažiūrėjo į Tomą. Atrodė, jis nebuvo tikras, ar gali prie jo kalbėti. Tačiau vis tik jis pradėjo:
– Čijo, Tomas tau meluoja. Jis nič nieko tau nejaučia, jį čia pasiuntė Indrė, aš mačiau kaip jie tarėsi.
Jo žodžiai manyje sukėlė sumaištį, nerimą, baimę. Atsisukau į Tomą. Jis atrodė nustebęs, tačiau išliko ramus.
– Tomai? – žiūrėjau į jį klausiamai.
Jis kurį laiką tylėjo, bet atrodė šiek tiek apimtas pykčio Jeremiui. Jis tarsi ieškojo žodžių, kaip išsireikšti, o po kiek laiko pagaliau prabilo:
– Čijo, aš sakiau, kad renkiesi tu. Man svarbiausia, kad tu būtum laiminga. Jei būsi laiminga su Jeremy, na, ką padarysi, bet jei jau taip reikia, tebūnie.
– Tau visai nereikia rinktis, – pasakė Jeremy. – Aš tik atėjau tau pranešti apie Tomą tam, kad tu žinotum, kur papulsi. Esu tolerantiškas, bet ne melui.
Jaučiausi esanti pasirinkimo taške, bet kartu mane kankino nuojauta, kad aš renkuosi iš nieko. Jie abu savo žodžiais praktiškai mane atstūmė. Įdomu, jie patys tai supranta?
Mane vis tik kažkodėl taip traukia link Tomo... Bet jeigu tai teisybė, jeigu jį pasiuntė Indrė? Jis to nepaneigė.
– O tu mane myli? – paklausiau.
– Kad ir kaip to nenorėčiau, bet taip, – atsakė Tomas. – Tu sužadinai manyje tuos pamirštus jausmus, kurie metų metus miegojo giliu miegu. Buvau pamiršęs, kad jie apskritai egzistuoja, bet dabar jie manyje tiesiog verda ir neduoda man ramybės.
Visa tai jis sakė labai ramiai, jo intonacija, gestai nerodė, kad jame virtų jausmai. Bet jis visada buvo toks. Tačiau jis visada man ir melavo. O gal nemelavo?
– O kaip dėl Indrės? Ar su ja buvo tas pokalbis, apie kurį sako Jeremy?
Tomas giliai atsiduso.
– Taip, buvo, tačiau ne dėl to aš čia esu. Mano jausmai tau nuoširdūs.
Tada pajutau keistą jausmą ir į galvą atėjo mintys, kurios tarsi ne mano. Supratau, kad su manimi susisiekė Jeremy. Jis man perdavė visą Indrės ir Tomo pokalbio sceną.
Tai, ką pamačiau, mane dar labiau išgąsdino. Mintyse vis sukosi Indrės žodžiai: „Pasakyk, kad myli ją, kad negali be jos, kad pabudo jausmai... sugalvok ką nors, tu moki.“
Jeremy nuėjo. Supratau, kad jis jautė padaręs viską, ką turėjo, o dabar tiesiog pasitraukė.
Žiūrėjau į Tomą su išgąsčiu. Ar gali būti jo jausmai nuoširdūs? Tas pokalbis tikrai buvo, Tomas pats tai pripažino. Bet vis tiek tikina, kad jo jausmai tikri. Negaliu, mane tokios situacijos veikia neigiamai, kankina. Kodėl viskas negali būti paprasčiau?
O gal man net nereikėtų kabintis į Tomą? Gal reikia gyventi toliau? Gal nereikia galvoti apie praėjusius gyvenimus? Gal gyventi naują gyvenimą, užmiršti, kas buvo, pradėti kažką nauja?
Aš apsisukau ir tiesiog pabėgau. Bėgau tolyn, nieko nematydama. Verkiau, bet nenorėjau, kad mano ašaras kas nors matytų. Begau pati nežinodama, kur. Vis bėgau ir bėgau... tolyn ir tolyn... Kol galiausiai pasijutau esanti visiškai viena. Supratau, kad net nežinau, kur esu. Niekada anksčiau neteko būti šioje vietoje. Arba tiesiog jos neatsimenu. Dairiausi aplinkui. Supratau, kad net nežinau, kaip čia atsidūriau, neprisimenu, iš kurios pusės atbėgau.
Jaučiuosi pasiklydusi... pasiklydusi savyje, savo jausmuose. Nesuprantu, ką man sako jausmai, o protas mane tik klaidina. Ko aš čia išvis atsitrenkiau? Kodėl aš nuo pat gimimo laikiausi prisirišusi šito gyvenimo? Nereikėjo man taip... dabar sunku pasitraukti. Reikia gyventi toliau.
Išgirdau... kažkokį keistą garsą. Nežinia iš kur sklindantį. Panašu į pavojaus sireną. Virš galvos pamačiau daugybę lėktuvų. Pamačiau, kaip jie kažką išpylė... ir pajutau, kaip pradėjo temti akyse ir pasidarė silpna...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą