Jau praėjo 15 metų nuo mano sesers mirties. Mane užaugino Tomas ir esu jam už tai dėkingas. Tačiau vis tik jo auklėjimo būdai nebuvo itin pagirtini, jis tik suteikė man pastogę, maisto, išleido į mokslus ir nieko daugiau. Išsiauklėti, galima sakyti, turėjau pats. Be to, po Miglės mirties Tomas visiškai pasikeitė, pradėjo nuolat gerti, kūrė keršto planus Nibiru gyventojams. Jam nepakako nužudyti kaltininkų bei daugybės nekaltų žmonių, jam reikia daugiau aukų. Jis norėjo ir mane į savo keršto planus įtraukti, norėjo, kad padėčiau jam, tačiau iki šiol aš sėkmingai nuo to išsisukinėjau. Dabar laukiu, kada baigsiu mokslus, o tada aš tiesiog bėgsiu kuo toliau nuo jo, nes man jau gana tokio gyvenimo.
Mokausi IVM (Indigo vaikų mokykloje) pagal specialiai man pritaikytą programą. Daugiausia mokausi tiksliuosius moklsus, ypač fiziką. Mokytis tikrai įdomu ir savo ateitį aš sieju būtent su mokslais. Ketinu studijuoti fiziką užsienyje, gauti mokslų daktaro laipsnį ir sėkmingai organizuoti bei vykdyti įvairius tyrimus. Savo mokykloje dar lankau fizikų būrelį, kuriame susitelkę žmonės, su kuriais bendrauju daugiausiai. Jame yra ir mano geriausia draugė – Indrė. Šiaip ji yra keliomis klasėmis už mane žemiau, tačiau mes puikiai sutariame, randame bendrą kalbą, turime bendrų pomėgių. Ji galėtų būti man puiki antra pusė, bet kažkodėl nejaučiu jai tokio potraukio, nors ji yra ne tik įdomi, bet ir nuostabiai graži. Na, bet ji man taip pat nejaučia potraukio ir pati turi antrąją pusę, tad per daug dėl to nesuku galvos. Be to, manau, kad draugė geriau negu mergina.
* * *
Šiandien Indrės gimtadienis ir jis vyks mano namuose, mat Tomas šiuo metu kelioms dienoms išvykęs, tad namai laisvi. Tikriausiai gimtadienis vyks gan ramiai, pasėdėsime su keliais asmenimis iš mūsų mokyklos bei dar keliais Indrės draugais ir tiek. Padiskutuosime įdomiomis temomis, turėtų būti linksma. Be to, labai noriu susipažinti su Indrės antrąja puse! Su tuo žmogumi dar neteko nė kiek bendrauti ir Indrė apie jį nieko nepasakoja, tad net ir smalsu. Jis taip pat iš mūsų mokyklos, tik mokosi visai kitus dalykus.
Šiuo metu su Indre ruošiame namus gimtadieniui, ruošiame maistą bei galvojame, kaip patį gimtadienį padaryti kuo įdomesnį bei originalesnį.
Skambutis į duris.
– Tai turbūt mano antroji pusė, – ji man mirktelėjo. – Aš atidarysiu.
Ji nuėjo prie durų ir įleido žmogų. Išgirdau panelės balsą, matyt, atėjo kažkas kitas.
Merginos atėjo į virtuvę ir toji panelė pasisveikino.
– Martynai, susipažink, tai Andrėja, ji – mano panelė.
– Panelė? – nustebau. Man Indrė niekada nesakė, kad jos antroji pusė yra mergina! – Malonu.
– Man taip pat, – ji atsakė.
– Tai papasakok apie save, Andrėja, – paklausiau.
– Hm... Na, aš mokykloje esu daugiausia pasiėmusi modulius apie žmogaus biologiją bei psichologiją. Domiuosi tuo, kaip funkcionuoja žmogus. Žiūriu į žmogų kaip į mechanizmą, tyrinėju jo veikimo principus. Bet man patinka ir fizika, ja daug domiuosi, tačiau gyvenimą kreipiu kiek kita linkme.
– Įdomu. Indre, kodėl tu man nesakei, kad tavo antroji pusė yra mergina? – nesusilaikiau nepaklausęs.
– Na, aš šiek tiek bijojau. Nežinojau, kaip tu tai priimsi. Mes su Andrėja šiek tiek slėpėmės, bet turbūt tai nebegalės trukti ilgai. Vis tiek anksčiau ar vėliau tiesa iškiltų į paviršių.
– Aš tavo draugas, Indre, man visiškai nesvarbi tavo orientacija, priimu tave tokią, kokia esi.
Dar vienas skambutis į duris. Pradėjo rinktis kiti svečiai.
* * *
Garsi muzika. Šokiai. Net ir tokiems proto žmonėms kaip mes kartais reikia tiesiog atsipalaiduoti bei pasilinksminti. Seniai bebuvo taip linksma. Visi šokame kas su kuo, juokiamės, pokštaujam.
Staiga muzika nutilo. Atsisukau ir pamačiau už manęs stovintį Tomą. Ką jis dabar čia veikia? Nusivedžiau jį kiek atokiau.
– Maniau, grįši tik rytoj. Mes čia švenčiame Indrės gimtadienį. Būtų gerai, jei netrukdytum, pažiūrėk į save, vėl girtas.
– Tai ne tavo reikalas. Kuri ta Indrė? Noriu pasveikinti.
– Ji ta graži blondinė plaukais iki pečių. Bet gal geriau nereikia, nedaryk man gėdos.
– Nebijok, aš tik pasveikinsiu ir eisiu į savo kambarį, o jūs čia linksminkitės.
Jis priėjo prie Indrės.
– Sveikinu su gimtadieniu, – jis uždėjo jai ranką ant peties.
Tada jis nutilo ir įsistebeilijo į ją. Ji sustingo ir išsigandusiu žvilgsniu spoksojo į Tomą.
– Migle, – pasakė jis.
Aš išpūčiau akis ir ruošiausi stumti jį tolyn nuo draugės, jam turbūt vėl psichozės užėjo. Bet mano ketinimą nutraukė Indrės žodžiai:
– Tomai. Ertni!
Jie apsikabino. Visi nustebę ir nieko nesuprasdami juos stebėjo, kartkartėmis mesdami žvilgsnį į mane ir tarsi reikalaudami kažkokio paaiškinimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą