23. O kaip buvo iš tiesų?

– Tomai, tavo žodžiai nenuoširdūs, aš tai jaučiu. Matau, kad tu supranti, kad aš Miglė ir kad tu dar atsimeni jausmus man.
Tomas stipriai sučiaupė lūpas, po kiek laiko giliai atsiduso.
– Klausyk, tu čia išvis neturėtum būti, – jis man pasakė.
Žiūrėjau į jį ir bandžiau suprasti, ką jis tuo turi omeny. O tuo metu jis tęsė:
– Taip, aš prisimenu, taip aš jaučiu tave. Bet ne, aš niekada nemaniau, kad Indrė yra Miglė.
– Kaip tai? Martynas pasakojo, kad...
– Visa tai buvo spektaklis, skirtas būtent jam. Mums reikėjo kažkaip viską paslėpti. Mes su Indre buvome drauge jau ankstesniuose gyvenimuose kartu.
– Kaip tai? Gi tu buvai su manimi.
– Mes tau melavom, mes tave apgavom. Ankstesniame gyvenime aš buvau magas, kartu su Indre mes tada užsiimdavome spiritizmo seansais. Ji visada buvo mano mylimoji. O tu... tu tada gyvenai kitoje dimensijoje ir per vieną spiritizmo seansą iškvietėme tave. Mes neplanavome iškviesti būtent tavęs, niekada negali numatyti, kas paklius... O tu tada pradėjai mums trukdyti, pradėjai kištis. Mums tai netiko ir mes vieno ritualo metu įkalinome tave tarpinėje erdvėje. Tačiau aš tada žuvau ir vėl atgimiau čia. Kai man buvo 18, prisiminiau savo praėjusius gyvenimus. Po kiek laiko vėl sutikau Indrę, kuri tuo metu buvo Nara ir buvo atskridusi iš Nibiru. Tada sužinojau, kad tu buvai išlaisvinta ir atgimei čia. Mes norėjome tau atkeršyti už mano mirtį, todėl nusprendėme tave paklaidinti. Tai pradėjome dar tada, kai tau buvo 16 metų. Pameni, tada tavo gyvenimas labai pasikeitė ir jauteisi atradusi tai, kas tau iš tiesų svarbu. Su Nara labai kruopščiai kūrėme planus, kaip tave visiškai nukreipti nuo tavo kelio. Kadangi buvai pakankamai savimi nepasitikinti, man lengvai pavyko tave sužavėti, tu pamilai mane. Po to jau viskas savaime gavosi. Pati sutikai, kad tau būtų praplautos smegenys Naros laive, kur tau įpiršo išgalvotus prisiminimus. Visa kita tebuvo vaidyba. Bet aš tau to neturėčiau pasakoti...
Klausiausi jo ir mano širdis visa daužėsi. Jaučiau baimę... Jeremy tikrai man sakė tiesą. Tomas man melavo, jis suvaidino jausmus, iš tiesų jis myli kitą, o man tik bandė pakenkti.
– Indrė norėjo tave ir dabar surasti, baigti pradėtą darbą. Man ta mintis nepatiko, bet jai to nesakiau. Tau geriau tiesiog išnykti iš čia, nes jeigu Indrė tave pamatytų...
Pasigirdo durų rakinimas. Grįžo Indrė su Martynu.
Indrė įėjo į kambary ir lėtai pasisveikino:
– Labas... Tomai, gal supažindinsi?
Tada įsiterpė Martynas:
– Indre, čia mano draugė iš Japonijos, Čijo.
– Ak Čijo... malonu... – žiūrėjo į mane įtariai.
– Malonu, – paprastai atsakiau.
– Kas čia nutiko? – ji paklausė žiūrėdama į mane. Aš buvau visa apsiverkusi.
– Nieko, – atsakė Tomas.
– Martynai, ar mes jau galim eiti? – paklausiau.
Jis pažiūrėjo šiek tiek nustebęs, bet linktelėjo galva. Greitai susiruošiau, atsisveikinome ir išėjome.
– Kas nutiko? – Martynas manęs paklausė.
– Tiesiog... viskas kitaip negu atrodė prieš tai.
Tada papasakojau jam viską, kas nutiko su Tomu. Taip pat papasakojau apie Jeremy.
Vis tik šioje situacijoje jaučiuosi neužtikrinta. Negi Tomas tikrai man tada melavo apie savo jausmus? Viskas atrodė taip tikra, per daug tikra. Atrodė, tarsi jam tikrai rūpėčiau, lyg rūpėčiau labiau nei bet kam kitam. Jei nerūpėjau jam, tai kam tada aš išvis rūpėjau?
– Man, – staiga pasigirdo balsas iš už nugaros.
Atsisukau. Ten stovėjo Jeremy. Aš savo žodžių tikrai nesakiau garsiai, jis skaitė mano mintis.
– Kas čia? – paklausė Martynas.
– Jeremy, – atsakiau. – Palik mus vienus, gerai?
Stebėjau, kaip Martynas nuėjo tolyn, o po to atsisukau į Jeremy.
– Koks tavo vaidmuo visame tame? – paklausiau.
– Kadangi tu dar neatsimeni, – jis pradėjo, – tai laikyk mane tiesiog padėjėju iš šalies. Nenoriu kištis su prisiminimais, galbūt tau to nereikia. Gyvenk savo dabartinį gyvenimą, nelandžiok praeityje.
– Bet aš NORIU prisiminti.
– Mano pasakojimai tau nepadės, turi dirbti su tuo pati.
Minutę žiūrėjome vienas į kitą tylėdami, o tada jis atsisveikino ir išėjo.
Jaučiu, jog šioje istorijoje trūksta daugybės detalių ir kad turiu jas išsiaiškinti. Man kyla daugybė klausimų.
Koks Jeremy vaidmuo mano praeituose gyvenimuose? Ar jis iš tiesų tik „padėjėjas iš šalies“?
Kaip su visu tuo susijęs Martynas? Kas jis buvo praeituose gyvenimuose?
Kodėl Tomas nusprendė viską man papasakoti?
Gal jis vis tik man ką nors jautė?
Ir visų įdomiausia – kodėl jis tą dieną nužudė Narą?